Manęs vaivorykštėj nėra.
Mane sukūrėt patys
svajonėse, tikėjime ir sapnuose.
Mane jūs matote,
nes norite matyti.
Manim nuspalvinat,
pagražinat gyvenimą.
Mane dažnai apkaltinate naivumu,
bet tas naivumas jums
iš tikro reikalingas.
Juk be manęs neliktų
ir šviesių, romantiškų minčių,
pasaulis papilkėtų
nuo blaivumo ir nuo proto.
Ne, nebijokite pro mano šydą
žiūrėt į tai, kuo netikit,
kuo abejojate.
Aš bent minutei
duosiu jums sparnus,
ateidama į jūsų būtį, į sapnus
ir į miražinius regėjimus.
Juk tam mane sukūrėte.