pagalvojau kad dar prieš šimtą metų Maironis ar Baranauskas spalvingiau vietoves apdainuodavo. o juk turime tobulėti, progresuoti, eiti į priekį. todėl kaip už poeziją nūdienos kontekste 1+
Visas Vilniaus senamiestis ir kvartalas už Aušros Vartų pastatytas ant mirusių žmonių kaulų. Dangoraižiai jau nebe. Žvelgiant į senas litografijas ir fotografijas, iš kurių matyti, kaip keitėsi Vilnius, kaip atsirado elektra ir dujos mieste, transporto sistema, galima būtų sakyti, kad ir tai išdarkė senąjį miestą, koks yra vaizduojamas šiame eilėraštyje. Tačiau dangoraižiai yra labiau laikini už visa kitą laikiną, todėl geriau į šį miestą žvelgti per pastovumo ir laikinumo prizmę, kas nieko bendro neturi su vietovaizdžio darkymu.