Popiežius pataria

Lapus jau drasko gūsiai vėjo.
Medžių šakas prausia dargana.
Tampa aišku- ruduo atėjo, -
vasarėlei būti čia gana...

Taip keičiasi metų metais.
Svajonės dingsta užmarštin.
Jaunystę iš akiračio pametęs,
tu laiko nesitikėk susigąžint.

Nieks nepasako, kiek to laiko liko
ir likimas gali pareikalaut dar aukos.
Nežinom, kokios pagundos mūsų tyko,
tik Popiežius pataria, -
malda ir viltis mus paguos.