Tavo žvilgsnis – nusmailintos strėlės

Tavo žvilgsnis – nusmailintos strėlės
Man į atvirą širdį paleistos.
Tavo juokas – lakštingalų trelės,
Todėl jis man patinka labiausiai.

Tavo lūpos mane apsvaigina,
Bučinys – kaip kaitriausia ugnis,
Kaip prinokęs saulėlydžio vynas,
Nuo kurio man apsąla širdis.

Vėjas glosto pušelių šakas
Ir nuvilnija pievoj žolė.
Tu graži, kaip pražydus gėlė,
Prasiskverbus pro ryto rasas!..

Nuostabi tu, manoji princesė!
Mano meilės ir geismo aistra!
Tu palaimink, palaimink nuo streso,
Kad mane atgaivintų aušra!..