Stebuklo galia

2 dalis
Prieš penkiolika metų palikau turtingą, gražuolį olandą vyrą, ištaigingą namą su nuostabiu sodu, kurio centre saulėje tviskantis tvenkinys, o jame vandens lelijos, plaukiojančios auksinės ževelės. Tik pasakoje jos išpildo norus.
Mano depresijos priežastis vardu Bertas, dirbantis naftos platformoje Šiaurės jūroje.  
Kai nusivylimai smaugia tave taip, jog dusina, o pasaka virsta į košmarą, kas belieka? Bėgti kuo toliau, kur akys mato. Tačiau jeigu sveri vos 45 kilogramus ir negali dirbti. Atsėlina depresija tarsi vagis: neplanuota, nelaukta viešnia. Tuomet dukra Orinta, 15-metė paauglė, rūpinosi tik savimi. Pirmoji meilė ir jos neaplenkė. Mergaitė įsimylėjo mūsų miestelio, žavųjį vaikiną Kristianą. Tačiau dukra gėdijodi manęs. Gulėjau prikaustyta juodos depresijos lovoje. Beveik nemiegojau, nevalgiau. Egzistavau. Tokios būsenos niekas neplanuoja. Sūnus Julius šaunus, judrus dvylikametis berniukas bandė rasti saugią vietą po saule: lankė dziudo, skrajojo riedlente, uoliai mokėsi. Ypač anglų kalba žavėjo berniuką.
Prieš tai dirbau finansininke didžiulėje laivų gamybos firmoje. Namų psichologinis teroras iš mano partnerio pusės sugriovė visa kas šventa. Vaikams uždraudžiau nešti “nešvarius baltinius”  į  viešumą. Nusprendžiau. Tai tabu, kas vyksta mūsų namuose. Gėda kaustė.
Orinta vieną vakarą manęs paklausė:
-Mama, ką aš darau ne taip? Kodėl Bertas vis pyksta?
-Dukryte, jis nuo 18 metų penkis metus tarnavo kariuomenėje tarp Izraelio ir Palestinos. Karas pakeičia žmogų iš esmės. Bertas kartą pasakojo baisią istoriją. Arabų penkiametė mergaitė bėgo link jų karinio dalinio, angliškai šaukdama: “padėkite! ”  Berto draugas nuėjo link jos. Mergaitė metė granatą ir susisprogdino kartu su olandu kareiviu. Jis buvo dar gyvas, bet pilvas išplėštas ir iškritusios žarnos lauk. Bertui teko nušauti draugą, kad nesikankintų. Daug draugų jis tarnybos metu neteko. Iš karo grįžo sutraumuota psichika. Kai esi piktas ant viso pasaulio, o praeities košmarai neapleidžia tavęs, nemoki mylėti, atleisti, suprasti, džiaugtis. Lieka tik neapykanta. Jis ne ant tavęs pyksta, o ant praeities, kuri jį iki šiol persekioja. Bertas turi didvyrio medalį, o ir knygoje apie Olandijos didvyrius puikuojasi fotografija, kur jis su automatu šalia tanko. Tai liūdna istorija, dukryte. Jis nori mus mylėti, bet nemoka.
Kas galėjo patikėti, jog ištaikingą gyvenimą apnuodys vyro teroras. Palūžau. Kaip vampyras Bertas ištraukė gyvybinę energiją. Niekam neturėjau jėgų. Melstis? Medituoti? Taip. Tik tai sugebėjau. Melstis.
Kartą mažasis Julius su draugu grįžo namo atsigerti. Bertas piktai sušuko:
-Prakeiktas snargliau, nešdinkis į savo Lietuvą!
Kodėl? Pasirodo mažasis Julius pamiršo nusiauti batukus. Tai buvo lemtingas lūžis. Nusprendžiau skirtis.   Dvylikametį Julių dar ilgai neapleido košmariški sapnai. Rėkdavo naktimis.
Kartą dukra prisipažino:
-Mama, Kristiano abu tėvai gydytojai. Jis manęs paklausė, o kur dirba tavo mama? Aš tylėjau. Mama, man buvo gėda prisipažinti, jog mano mama ištisomis dienomis namuose. Ji ligonė.
Iš tiesų nuo depresijos vytau kaip lauko rugegėlė nuskinta, sutrypta ir palikta saulėje džiūti be vandens. Kartais teigiamai veikia “šaltas dušas”. Mus supurto iki pat šaknų. Kažkas gimsta iš naujo vietoje ligotos energijos. Meilė gyvenimui? Taip. Dar galėjau skaityti per dieną po vieną eilėraštį. Iš lėto poezija pakėlė mane iš patalo. Tai vaistai nuo depresijos. Ji pažadino visa kas gražiausia snaudė manyje. Ėmiau ne tik skaityti poeziją, bet pati ją kūriau. Nereikėjo ilgai laukti prasiveržimo į priekĮ. Už pusmečio išleidau savo poezijos rinkinį. Po to antrą. Išverčiau savo kūrybą į olandų ir anglų kalbas. Sūnus redagavo olandų poezijos rinkinį. Olandų literaturiniame tnklalapyje www. gedichten. nl publikavau lyriką. Ji žadino skleistis, žydėti, mylėti, džiūgauti ir gyventi. Į anglų kalbą išverstą savo poeziją publikavau www. poetry. com tinklalapyje. Tai Julius vertė į anglų kalbą mano kūrybą. Smagu prisiminti tuos smagius vakarus drauge su sūnum. Jis man daug padėjo kurti bei redaguoti eiles. Diskutuodavome apie metaforas. Julius turėjo gerą skonį. Todėl juo pasiklioviau. Iš viso pasaulio (Anglijos, Australijos, Malaizijos) gerbėjai domėjosi mano kūryba. Statusą- ligota mama pakeičiau į statusą - poetė. Olandijoje pagarsėjau kaip poetė. Greitai pasipylė užsakymai kurti eiles labdaringiems renginiams. Vienas toks renginių- Lietuvos vaikų namų globos fondo atidarymas. Po klasikinio koncerto teatro scenoje skaičiau savo kūrybos eiles apie mažą žmogutį, kuris be tėvų pasimetęs didžiuliame pasaulyje. Publika braukė ašaras ir siuntė nemažas sumas, Lietuvos vaikų namams paremti. Sūnus redagavo šias eiles. Be jo pagalbos kaip be rankų.
            Mano dukra Orinta džiaugėsi mamos sėkme. Laikraštyje pasirodė keletas interviu apie mano kūrybą. Skaityti savo eiles Lietuvoje poezijos pavasario šventėje, tarp pačių populiariausių poetų, aktorių ir rašytojų, pakvietė rašytojų sąjungos pirmininkas. Tiesa, po to, užsipuolė pavyduoliai kolegos kandžiomis replikomis internete. Todėl palikau šį literatūrinį pasaulį, kuris apnuodytas konkurencijos ir juodo pavydo. Įnikau studijuoti Tai-chi, Qi-kong, Reiki Japonų terapiją, Sakralinę terapiją, Streso terapiją, Tailando fizioterapiją, Tibeto dvasingo masažo terapiją, šokio terapiją. Lankiau jogą ištisus septynis metus. Meditacija tapo neatskiriama mano gyvenimmo dalis. Tai kaip ryte išsivalyti dantis arba išgerti rytinį puodelį kvapnios kavos. Mano depresija tirpo pamažu. Pakėliau sparnus kai ėmiau studijuoti Kiniečių senovinę gyvenimo filosofiją. Mokytojos  vardas Florencija. Ji kinietė iš Malaizijos, kuri studijavo humanizmą Anglijoje. Šešis metus truko mano privačios studijos pas Florenciją. Transformavausi iš aukos rolės į energetinę terapeutę. Julius tuo metu susidomėjo gitara. Iš pradžių mokėsi groti akustine gitara. Tačiau savo jausmus  perteikti jam labiau sekėsi grojant bosine gitara. Sūnus  svajojo groti grupėje ir išleisti savo muzikos diską. Gitara tapo Juliaus ištikima palydovė. Net atostogauti į Lietuvą keliavo su gitara.

(Knygos ištrauka be redagavimo)