Ach, tie mūsų lyriniai herojai... Jų ausys kyšo iš visų eilių, ir skaitantis iš tikro nesumoja – kur tikras tu, o kur iliuzija jausmų. Jie nuolat keičiasi, mutuoja, nes sukurti iš padrikų minčių, ir kiek bebūtų lyrinių herojų, bent vienas jų esi ir tu.
Smalsuolis bando spėt, kuris iš jų, sakydamas – ku kū ku kū, aš autoriaus ieškoti eilėse einu! ku kū, vaje, kiek daug veidų, kaip rasti autorių tarp jų? Taip, įdomu... ieškoti vis nepavargstu...
Na, jei nerasiu, ne bėda – klajoti posmais šiaip be galo miela, čia nuskaidrėja protas, džiaugiasi dvasia, todėl dėkokim kuriantiems už jautrią sielą – tebūna plunksna jums visiems lengva.
Skaitytojau, ku ku ku kū – o kur slepiesi tu, poetui visada smalsu – jis ras tave lengviau, nei jį surasi tu.