Galėčiau aš-
nubraukčiau prakaitą nuo tavo veido,
nuimčiau pūką nuo tavų plaukų,
paglostyčiau randuotą ranką, galvą,
daryčiau, ko nedarius- negaliu...
Prisėsčiau aš ant tavo lovos krašto
su mėtų arbatėlės puodeliu,
tylėdama žiūrėčiau, kaip ją gersi-
norėčiau to, bet negaliu..
Kalbėčiau su tavim visokius niekus,
klausyčiau aš pamokymų rimtų,
kvatočiau ir iš tavo pokštų,
daryčiau visad tai, bet negaliu...
Grąžinčiau su kaupu tau meilės skolą,
ją kietu akmeniu jaučiu.
Norėčiau ištaisyt klaidas lemtingas,
norėčiau, bet nebegaliu -
vėlu...
mamos nebeturiu.