saulė jau leidžiasi
į gelstantį mišką
grįžkime į savo namelį
kieme mūsų laukia elniukai
ir triušiai, ir šunys
kąsdami tavo minkytą duoną
klausydami vėjo už lango
tylomis pasidžiaugsim stebuklais
mudviems vėl nutikusiais šiandien
įkaitus pirties akmenims
ištepk mūsų bičių medum
mano suvytusią odą
ir prisimink
kadaise dingusios vasaros
samanas, jūrą
ir mėnesieną


Melkis







