Du įsimylėjėliai virš miško,
Sujungti pušų migla,
Skrieja kosmosu beribiu -
Susitikti nėr kada.
Jie kaip debesys - naivuoliai,
Vejasi viens kitą paslapčia.
Bet kai vėjas keičia kryptį...
Ir tarp jų - ta nejauki tyla.
Rodos, juokas jų vienodai skamba,
Asonansas aidi delčioje,
Bet kai miglos išsisklaido -
Pasireiškia jų širdies dalia.
Vejasi ir vejasi jie vienas kitą,
Kol pavargsta, erdvėje
Siekti to, kas jiems nelemta,
Ko nebus jau niekada.