Sudužo mano laikas –
šukėm, šipuliais pabiro.
Gyvenimas palaidas
iš praeities ūkų išnyra...
Aš jį išdalinau visiems:
vertiems ir nevertiems,
draugams ir nedraugams,
saviems ir svetimiems
už šypsenas, už ašaras,
už dėkingumą
ir už prakeiksmą.
Ir už rublius, litus, eurus
pardavinėjau jį
ir leidau vėjais.
Sau pasilikti
trupinius tesugebėjau.
Dabar tik šipulius,
tiktai šukes dėlioju.
Tačiau be jų,
be išdalintų laiko duženų
nebūtų nei manęs,
nei manojo gyvenimo.