jau vakaras

Jau vakaras... Tarp vėjų keturių, tarp žemės ir dangaus, Tarp medžių ir žolių - sustingsta laikas Negieda išsigandę paukščiai. Ir niekas kitas čia nekaltas . Laukimas kaltas, Kad jis kaip vaikas užsispyręs Tai laužo viską, tai paskui jau gailis.   Ir skuba į pagalbą, kaip į gaisrą naujas vėjas Neužsisegęs marškinių, neapsivilkęs švarko... Šlubuoja, kaip supančiotas arklys Šokuoja bandydamas įkišti koją į išmintą batą Ir niekas kitas čia nekaltas . Kaltas neištęsėtas Pažadas.   Ne laikas kaltas. Kaltas čia Laukimas Kažko nepaprasto, lyg Jėzaus užgimimo Prisikėlimas, toks sunkus kaip darbas, Ir lengvas, kaip iš dangaus nukritęs kevalas kiaušinio.   Ir stoviu aš keistai, lyg eičiau Kažkas aplinkui rėkauja, kažką man šaukia. Aš nieko negirdžiu. O tu sakai, - -Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainų! -Ir niekas kitas čia nekaltas. Kaltas Sugrįžimas! -Šis tavo šokis paskutinis, priklauso man!