Čechovo

*

kas vakarą mes geriam arbatą
iš mažų porcelianinių puodelių

kol aplink trūkinėja sienos

ir dūžta
vienkartiniai gyvenimai

o  tu tiesiog sėdi
apvaliame dubenėlyje
tirpini šaukštelį rapsų medaus

sukdama jį ratu priešingu
žemės sukimuisi


*

senos indaujos blizga
kaip dūšios po išpažinties

visi nešvarūs indai
sakytum preciziškai
nuvalyti

tik menka lūpdažio
dėmelė
ant taurės briaunos

išduoda kad vakar buvai
kad šiandien nesi

tik vos žymus
likerio taurės atspaudas
ant knygos

išduoda kad mėgsti
skaityti

o gal neturėjai
kur
daugiau pasidėti

krištolo taure
apvožta širšė
skamba tarytum
varpelis

kviečiantis vakarienei

geluonis gudriai paslėptas
matomiausioje
vietoj

*

esu toks sotus
tad atiduodu vakarienę
tau

nejau tapome
priešais

nejau tapome
aliejinius natiurmortus

natūros mirtį
prakąstą obuolį

lėtai šliaužiantį žaltį

ir pamažu imame gėdytis
jausmo nuogumo

*

#kaip ponas M. paseno

vietoj brendžio butelio
gerbiamam daktarui
pakišo indelį šlapimo analizų

čia jums
prie arbatos

tarstelėjo
grąžė rankas kaip vaikas
žvilgsniu bandė sukeisti vietomis

dvi formas ir du turinius

esmė ta pati
skystis yra būsena
nerimas yra būsena
nuobodulys yra būsena

kai viskas kartojasi

kai senasis ponas M.
vaistinėje
pirkdamas sauskelnes žmonai
ir kūdikių pudrą

akimirką jaučias vėl esąs
jaunas tėtis