glušynė

būna, apglunšta keletas vyrų, ir beveik iš karto, broliškai taip, nes vyrams
apglušimas visada arčiau. jei tik nevairuoja traktoriaus,
ar kur miškuose su pjūklais šiuolaikiniais, o atsivertę
baltus lapus prieš nosį ir tada - pasitaiko. dažniau jiems
nei moterims. gal kad tos vis papildomai kokią sriubą išverda,
vieną kitą šratinuką įmesdamos, tiesa, bet išverda. nunarplioja
kokią sūtrauką šalikėliu vadinamą, kaktusą laisto, skina
dilgynes ir rašo, ir rašo, ir rašo. o šita padermė sugeba
tik vieną darbą, kaip ir matymo kampas jų darbalaukis siauras,
todėl jei įsitvėrė rašiklį – gero nelauk: arba taps poetu ir tik juo,
arba gluš ir gluš vis labiau, ir čia ne apie ausis kalbama.
štai ir mūsų parapijoj glunšta vis labiau ir vis ratu, įsikibdami
vienas kitam į uodegą ir to dar negana - kvaitulio ratas įsuka ir visas jų sodybas,
net ponias su šuniukais, o tada jau savų uodegų negana –
įsikimba į šunų uodegas ir vis kvaitulio ratu, tarpais suurgzdami į šonus, bet daugiau
vienas ant kito, urzz, urzz taip neįtin garsiai nes baisu gi – dar paleisi tą uodegą,
kokia gėda tada. jei tik įsiskalysi loti ir paleisi, todėl – urzgimas jų duona,
am, am, am kasdieną valgoma ir... net gražu kartais. tada
kai žodžiai mėšlynuose per daug neišvoliojami, jauku kažkaip,...
jau pripratom prie to tykaus urzgimo, net užskaitom – už bites, cikadas
ar net lakštingalų treles, šiuo atveju, geriau būtų sakyti – žalvarnių,
nes vyriškesnė giminė, tik... nežinia ar gieda (?). bet ne gėda tokiems
ir pelynų paskynus išvirti, ne, ne absento fėjoms išgauti, nes –
kam pamišėliams fėjos? o tik trydai, apglušimo traidytei nuvyti, nes
nušniojimas dilgynėmis jau nepadės – ne penki metukai.