Noktiurnas su čeburekais

Kai vėjas nuo jūros
Šiaušė medžių viršūnes
Nieko iš pažiūros
Nesimatė tik katinas
Ant kilimo guli
Jonvabaliai prie mano
Namo darė kažką
Panašaus į siestą
Aš ėjau atbulas
Kad katinui nebūtų
Riesta
Duris daužęs vakaris
Nurimo ir aš
O iš paskos katinas
Ėjome link arimų
O naktis aptyko
Tik vynuoginė sraigė
Iš buvimo dyko
Ant tako
Kažko ilgesingai laukė
Ir svirpliai rasos lašus
Negailestingai maukė
Ko aš išėjau
Taip ir nesumojau
Geriau laukti rytojaus
Bet katinas žino kelią
Tad seku įkandin
Per pušyną žalią
Takas leidžiasi žemyn
Voverės mažais
Imtuvėliais klausosi
Pliuso
Katinas bėga ristele
Nekreipdamas kurso
Staiga išvystu
Kažkas iš tolo žiba
Tai dosniosios marios
Pasiekia ribą
Ten medinis suoliukas
Matys ar kas
Čiumpu katiną ir tuoj
Suima miegas
O ta dalia dalužė
Ryto lietus atūžė
O tavo trobelė visai šalia
Ir visai ne kokia bakūžė
Kvapo malonaus
Į vidų pakviesti
Čeburekai čirška puode
Ir mudu alkani
Gundanti prijuostė
Vidun prisiuostę
Švarūs bet mažumėlę
Sušalę su katinu
Įliuoksim
Kas sakė kad ne
Skrandis kelias
Į vyro dūšelę
Bet aš akių negaliu
Atitraukt nuo tavo
Rudų iš ryto
Pridažytų akių
Nors alkanas
Likti galiu