slapukė

skrieju su minčių tabūnu
vienatvės slėnyje
kur laiko ašuotės braižo
mano pėdas
brendančias būties pievomis

laukiniais viražais
nardančios sąmonės užutėkiuos
atsispindi praeities
refleksijos mutuojančios
į realybės spektaklį

ten viena vaidinu visas roles
prisidengusi grimu
iš baimės cemento

kartais neatpažįstu savęs

vakarais
tarp sielos uždangos draperijų
nedrąsiai krebžda
apmaudu dvelkianti
besislapstanti savastis 

--- vilioju slapukę iš tamsos
neatsiliepia
ji manęs neatpažįsta