mamai Laimutei Gineikienei

Mamai senka kantrybė kai vėl pareinu po gertuvių
,, Tau jau dvylika, Mykolai, o tu vis dar durnas o tu vis
Dar jaunas ir trenktas visai kaip ir tėvas bedantis
Aš norėčiau paimt tavo plaukus ir biški kedenti

Bet skuties kaip morozas ir geri alkoholį su kolą
Sako mokytojai ruošias statyt kuolus tau ir ukolą,
Jei rūkysi ir gersi per dienas vaikeli žinok,
Niekas tau pastatyt negebės niekas nė neužštos. ''

Atsakau „Eik tu šikt“ ir nerūpi man viskas nei kiek
Noriu valgyt močiutės sriubytę ir ant kelių sedėt
Susitikti su Domantu, Saša, su Vycka ir Bronium
Ir aptarti panas biskutėlę prieš lendant į vonią

O vonioj ka darysim motinėlė tikrai nežinos
Nes tevelis juk irgi, va, slėpė draugus nuo žmonos
Ir dėl to man nerūpi jos žodžiai ir ką noriu darau
Kad nebūčiau kaip tėvas debilas o kat būčiau pats sau