Eik tu šikt, Sonata

Kai babytės suknelę vėl ištepa kraujas skaidrus
Aš galvoju senelis vėl priminė savo karus
Kaip norėčiau sriubos makaronų pavalgyt truputį
Nuridenus nuo stalo raudoną močiutės margutį

Bet vėl sako man sesė paklausyk Mykoliuk durniau tu
Ir klausau o paklausęs netyčia taip tyliai alpstu
Ant babytės spalvotos suknelės ir sakau,, Čia juk aš''
O ji sako,, Čia tu'' ir atrodo kad viskas daugmaž

Nuostabu kaip kadaise kai mamytė man sakė,, Pimpiuk
Paklausyki tu sesės ir nebūk niekad durnium nebūk',
Nelakstyk tu iš paskos sijonams kaip senelis kadais
Nes paskiau nuogas bėgsi namo geležiniais laukais''

O tada neklausiau ir Sonatą p*sau paslapčia
Nežinojau ar meilė čia viksta o gal nuodėmė čia
Ir po to ji man protą visai sugadino pirkau
Atvirukų gėlyčių lėlyčių triusikėlių ne sau

O tik jai, vien tik jai ir po to taip staiga sužinojau
Kad ji dul*ina Domantą, Sašą, dar Vycką su Bronium
Vai sudužo širdis ir dabar suprantu vien tik tai
Kad kai sesė tau sako,, klausyk'', jei nedurnas, klausai...