Rašyk
Eilės (71920)
Fantastika (2155)
Esė (1687)
Proza (10305)
Vaikams (2453)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Netrukus po mano šeštojo gimtadienio, mama vėl pastojo. Trečiojo neštumo mėnesio eigoje ji patyrė persileidimą. Tai ją neapsakomai sukrėtė. Stojo klaiki tyla. Po šio įvykio, mama savyje, tarsi, išvystė baimę būti mama.  Netekusi antrojo vaiko, ji palaidojo dalį savo motiniško instinkto ir aš labai greitai pajutau tam tikrą emocinį atšalimą manęs link. Ji nebebuvo tokia dėmesinga, kokia buvo anksčiau. Nesuvokiau, kuo esu prasikaltusi, tačiau jaučiausi siaubingai skolinga. Jaučiausi esanti įžūlus priminimas, jog mano kadaise ištartas pirmasis žodis, mano pirmasis išdygęs dantis bei netvirti pirmieji žingsniai buvo ir paskutiniai pirmieji išgyvenimai. Atrodė mano veide ji įžvelgė savo prarastą kūdikį. Greitai buvo atsikratyta šliaužtinukais ir miniatiūriniais bateliais, kuriuos tėvai saugojo dar nuo mano gimimo, vildamiesi netolimoje ateityje susilaukti antrojo vaiko. Iš pradžių labai dėl šių pokyčių sielojausi, tačiau praėjus keliems metams aš su viskuo susitaikiau. Išmokau prisiderinti ir greitai perpratau mamą. Ši netektis, mano galva, ir buvo viena iš svariausių priežasčių, kodėl mano vaikystė taip greitai slydo man iš rankų. Mama su manimi pradėjo kalbėtis, kaip su suaugsiu žmogumi. Visai ne savo noru, bet psichologine prievarta, bėgau nuo vaikystės ir kiek įmanydama stengiausi įtikti mamai bei palengvinti jos kasdienybę. Niekuomet nesipainiojau po kojomis, neįkyrėdavau savo nebrandžiais klausimais, o atsakymų ieškodavau knygose. Kad ir kaip egoistiškai ji elgėsi, aš nedrįsau priešintis. Ji visomis prasmėmis kratėsi idėjos apie vaikus. Ji vengė mažamečių ir niekuomet nemačiau jos laikančios naujagimį. Paklausta, ar nenorėtų antro vaiko, ji apgaulingai sukikendavo, sakydama, jog turinti pakankamai vargo ir su vienu.  Tėtis visa tai pergyveno šiek tiek lengviau. O gal jis tiesiog buvo neprastas melagis. Jis nieko nekaltino ir sukandęs dantis visomis jėgomis bandė kuo greičiau viską sustatyti į savas vėžes. Tarsi nieko nė nebūtų įvykę. Tarsi atmintis galėjo būti manipuliuojama, o pirminė emocinė būklė sugražinta. Jis giliai užkasė visus įmanomus įrodymus, vedančius nelaimės link. Taip po kurio laiko vėl pasiklydome rutinoje. Mamos sielvartą pakeitė vaipymaisi prieš veidrodį ir dietos. Tėčio kartėlį maskavo anekdotai. O aš stovėdama viso šio maskarado centre svarsčiau ar tokios nežmoniškos žmonių kaukės yra būtinas elementas norint išgyventi.
2018-07-25 22:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-12 22:16
__________________
mama. Netekusi
vienu. Tėtis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-30 18:15
Žillis_
Stojo klaiki tyla(stojo, netinka, įsigalėjo, išsiviešpatavo ir panašiai...)išvystė baimę (įskiepijo ir pan.)pajutau tam tikrą emocinį atšalimą manęs link(manęs link nebereikia,juk aišku)Daug taisytinų vietų, bet tai- ne esmė, čia nėra esė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-27 20:01
Erla
Tekstas neatitinka esė žanrui keliamų reikalavimų. Tai proza.Miniatiūra.
,,tam tikrą emocinį atšalimą manęs link'' -atšalimą
,,Tarsi atmintis galėjo būti manipuliuojama, o pirminė emocinė būklė sugražinta.''- netaisyklinga
Kontroversiškas tekstas.
2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-07-27 00:28
Nuar
Visi esė elementai kaip ir vietoje, bet pabaigoje paliktas klaustukas prieštarauja pačiam principui - esė yra subjektyviai objektyvus dalykas, todėl joje autoriaus pozicija  yra išdėstoma, bet neklausiama patarimo ar abejojama tuo, kas buvo pasakyta.
Gerbiama autorė, Jūs tik aprašėte įvykį, bet jo nepajutote, kaip nepajuto pačios svarbiausio ir skaitytojas. Ar žinote, kad visose kalbose yra žodžiai, kurie apibūdina praradusius artimuosius: našlys, našlė, našlaitis, našlaitė. Tuo pačiu nė vienoje pasaulio kalboje nėra žodžio, apibūdinančio tėvus, kuriems mirė vaikas. Jūs nežinote, ką reiškia toks skausmas ir tegul Dievas Jūs apsaugo nuo tokio žinojimo, nes šis skausmas, net ir užsidėjus kaukę, sugrįžta. Nesvarbu kur būtumei. Darbe, gatvėje ar sapnuojant sapnus. Jis nesibaigiantis ir pasižymi beviltiškumo jausmu. Todėl esė slypinti gaidelė, kai kažkas kažką bando teisti, yra šioje temoje ne vietoje. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą