Ach, tos mintys klajūnės

Pamažu mes išeinam, paliekam,
Savo kūrinius laiko erdvėj.
Kiek prasmingų minčių ten sudėta
Ir jausmų, išrašytų eilėm.

Mūsų mintys lyg paukščiai  skrajūnai,
Tai po vieną, tai telkias būry.
Jei nespėjai pagauti – pradingsta,
Gaudai vėją šaltam pajūry.

O jos supas bangų akvarelėj,
Pasipuošusios laisvės sparnais.
Mūsų mintys – jausmingos klajūnės,
Grįžta vėl, kaip paklydę vaikai.