...perskaičius Michaelio Ondaatje „Anglą ligonį“

kas tu kodėl tu
Oksfordo bibliotekoje esame trise
Keterina
tu nepastebi mano tiriančių akių
matai tik jauną archeologą Kliftoną
laikinai žinau
jis bus mano draugas
tu būsi mano
tik aš pažįstu visas dykumų versmes
užpustytas deltas ir šulinius
tik aš moku sudaryti ir naudotis
topografiniais Sacharos žemėlapiais
ir tu esi mano
Katerina
gyvenimo dykumos šulinys
kurio gėlą vandenį gersiu
tavo mėlynas akis lūpas
aš kopsiu tavo kalvomis
tu mane mylėsi
aš bijosiu būti tavo išjuoktas
apsimesiu abejingu
bet dusiu be tavęs
mano dykumos šaltini
tu ta kurios
nepažįsta Kliftonas archeologas
tu per graži ir per liūdna kad būtum
jam brangi iškasena
tu tik mano dykumų rožė
ir tai jis suvoks per vėlai
ir tik aš išgelbėsiu tave iš jo
savižudžio
lėktuvo paslėpsiu nuo
kareivių šakalų tik man
žinomoje grotoje
ieškosiu pagalbos ir grįšiu
be jos pas tave
atkasiu užpustytą lėktuvą
ir mes skrisime iki pirmų liepsnų
tu sudegsi kaip drugelis
aš tapsiu tavo fakelu
kliedėsiu tavim
dabar nušauk mane Singhai
Hana myli gyvenimą tave
o aš ridensiuos bekrašte
Sachara paskui savo
Reriko rožę