*131207142018

Mažas
Mažas
Mažas paukštelis,
Šokteli iš mano paletės,
Ir tiesiu taikymu leidžiasi ant mano piršto.
Jo plunksnos tai chrome-cobalto, tai stroncio, tai vėl per ceruliumą atgal į mėlą ir vėl paklysti.
Snapeliu kalena man į tą pirštą,
Žiūri didelėmis akimis, klausia.
Pradžioje pamanau, kad narkotikai pradėjo veikti,
Po akimirkos suvokiu, jog ne, ne šiandien, vis dėl to sapnuoju.

Aš tą mielą paukštelį paimu į savus delnus,
Prisitraukiu arčiau, glostau jo akimirkai pažaliavusius sparnus,
Ir nekankindamas nukandu galvą.

Dabar paukštelio mielas oranžinis snapas jau manyje,
Ir toliau kala,
Galiaus, štai - prabylu paukščio balsu.

Čir čir. Kąraa ką čir. Pakšt tir, pakšt kar, pa čir pa čar.

Dabar jau tikrai patikiu, jog narkotikai pradeda veikti.
Bet ne, ne šiandien. Šį kart virstu paukščiu.

Sparnus išmėginu. Ištiesiu, tokius it drugelių - akimis išmarginti.
Juoduliai centre kaip mozaika iš plunksnų.
Aplink oranžas link vermelionu į violetą linksta, o galai pasakiškai žali.
Ištiesiu plačiai kiek tik galiu.
Ant balkono atbrailos stojuosi.

Šiandien dangus tamsus it rytojaus nebūtų,
Ir saulė, vaško tirpdyt negrasina.
Šiandien aš ir netikiu rytojumi,
It tikras drugelis netikėtų.

Snapą į dangų,
Atsispiriu, kiek tik galiu,
Ir mano dabar mėli sparnai tampa plačia dėme danguje.
Žmonės žvelgė, nesuprato, bet manė, kad narkotikai pagaliau veikia.
Žmonės pamatė ir pagarbiu atstumu apėjo mane prilipusį prie šaligatvio.
Greit suprato, ne, ne šiandien.
Tikriausia tai būta tik sapno.

131207142018