Džiaugiuosi, kad turiu savo vaikų,
Už kuriuos pašalpas moka TĖVYNĖ,
Džiaugiuosi, kad pašalpas gaunu dažnai,
Kurias dedu neilgam į savo piniginę.
Kai gaunu pašalpą už savo vaikus,
Tuomet nevieną „butelkėlę“ nusipirkti galiu,
Kurias su bendrais draugais išgerti galiu,
Jei draugų nerandu, tai vienas geriu ir geriu.
Aš geriu į savo ir draugų sveikatą,
Geriu už žmoną ir savo vaikus,
Jei negerčiau pašalpos neturėčiau už ką gerti,
Ir neturėčiau už ką „maitinti“ savo vaikus.
Oi, kokia tu brangi mano TĖVYNE,
Kad „maitini“ mano vaikus,
Jeigu Tu mano vaikų „nemaitintum“,
Tai gyventi būtų visai nuobodu.