Ji stovėjo viena

Ji stovėjo viena.
Minioj išvargintų veidų
Ir suformuotų nuomonių,
Neišgyvento skausmo ir euforijos,
Kasdienių rūpesčių išniekintų kūnų,
Ir sutrypto, į paskutinį purvą sutrypto,
Gailestingumo.
Ji stovėjo viena.
Pro ją važiavo taksai ir troleibusai,
Kaukė greitosios sirenos,
Prasilenkė laivai ir traukiniai,
Vaikai prabėgo šaukdami,
Ant suolo netolies užmigo elgeta,
O vieniša mergaitė karštame duše
Tyliai pravirko
Taip baigėsi dar viena diena..
Ji stovėjo viena.
Viena kai lyja
Viena kai saulė spigina į veidą taip
Tarytum čia pat bandytų odą nudeginti
Viena kai liūdna
Viena kai gera
Viena kai prakeiki pasaulį
Ir nori, kad visi eitų toli toli
Viena, kai jautiesi vienas.
Viena, kai visada...