velniukas mane primokė -
„kaip išmokęs - taip šoki“...
noriu nebebūti pradinukė...
uoj už lango kažkas rūko...
siaubuose sėdžiu pirmame suole -
mokausi uoliai...
piešiu namelius senolių...
kurgi rasti sielos brolių...
piešiu jau į paraštę,
negaliu rimtai bežiūrėti...
atlekia Angeliukas, sako:
„eime, lyja... pamiršai skėtį... „