Per užuodžiamos odos atstumą
atmintis ištirpsta beregint
iš lopšinės išklydusio sapno
įsiterpus į tavąją maršką
šaknimis tebeieškant artimo
su šešėliais suvedus sąskaitas
sutrunyjusio kraujo belangėje
veidrodiniu vandeniu
laumžirgiu
įsisuk į dervišų sūkurį
nedalintom per pus takoskyrom
gimimu pakvėpintas šoki
nugalėtiems nušvitusio ryto
vėl ant scenos
parodijon
tik jau šį syk nulipus prietemoj
pentagramom
gražinsiu į sapną