apie judu abudu

keistas sutapimas kai paggalvoji
vakar vienas mirė
kitas prieš daugel metų pabudo
abu šaknimis iš vidaus apsiviję
vieną gyvą pamenu
kitą tik nuotraukoj
vienam 92 yra kitam turėjo būt 81
abu kaip lapės oloj
mano mintyse tūno
ir žvilga akutės juodumoj
nei vieno iš jūsų balso nepamenu
jūs kaip paukščiai tamsoj
šiugždat bet nematau
galvoju jog vyro liūdesys
kaip pėdutės ant apsnigto stogo
kaip saulės į ežero dugną laida
be garso paskęsta
nors ant odos palieka truputį
kiekvieno išgyvenimo trupmenų
kiekvienas savaip prisidėjot
jog būčiau tad būnu kol kas