Nusispjovus į romantiką

Pirštą įrėmęs į smilkinį,
Rankoje ieškau gaiduko,
Gaila, ne durų čia rankena,
Gal kas paskolins varžtukų?

Spjaunu aš į romantiką,
Niekam nereikia švelnumo,
Kur tas pasaulis ritasi?
Nieks neatleis man naivumo.

Spjaunu, užsimerkiu ir tyliu,
Širdį jau kaustau į ledą,
Savo sumuodamas klystkeles,
Bandau vėl tiesintis kelią.

Ir niekas neklauskit, kur eisiu,
Kelias man dar tas nežinomas,
Neklausiu nei Dievo, nei Velnio,
Nors ir jaučiaus pasiklydęs.

Ir niekas nepulkit po kojomis,
Galiu dar pertrėkšti netyčia,
Nebėra jau to, kurį pažinojote,
Man neskaudės, nė necypkit.


2006 birželis