Žmogus Žiogas (II)

- - - krinta
Lietus į Liūdesį ir
krinta
kaip Šlapdriba į Ilgesį
Šviesoj
      Vienatvės  - - -

kol neiškentęs neišvengiamos Ramybės
Protas

savo paviršium
šiaušia
bangeles:


    - nupiešk man
      saulę
ant asfalto
              pilko,
visai, kaip šiandien oro

darganoto,
                rytoj,
... parnešiu tau ašai
kreidelių,

spalvotų - tik nupiešk,
girdi?..
nupiešk,
            Širdie - - -

                    - - - ir žiogą tą,
                              kur mirė,
          ar jautei - žolėj čyravęs?..

... čyravęs ir nedavęs už čyravimą
deguto,

kuriam Vaikystė,
dviem pirščiukais,
smiliumi ir nykštuku suspaudus

nusuko galvą...

... ant asfalto,

kreidele

nupiešk;