pavasario medžių šerkšnu
prisidengusios gatvės ir sodai
tuokart ne nuogi vis žiūri
ir klausos praeinančių metų
ir į jų uostus įplaukiančių
trumpametražinių filmų
herojų kaip glaustos
susėdę ant suolelių
po du ir uodžia ne miesto
dulkių išblukusią tiesą
bet aromatą žiedų ir
besiskleidžiančių lūpų
ir visgi kažkuria
prasme jie akli
nes virš jų dangus
kaip kafkos novelėse
juodas
praeivis žiūri į dangų
į jus
susimąsto trumpam
ir praeina
kaip praeina sloga
tik dangus vis dar
kaip derva
gražu
o grožis
nedalomas
gatvės ir sodai klausos praeinančių metų, į uostus įplaukiančių trumpametražinių filmų, poros ant suolelių uodžia ne miesto dulkių išblukusią tiesą, jie akli, juodas kafkos dangus, tik grožis nedalomas,- išrinkau kas man atrodo svarbiausia
Jei buvo stengiamasi pabrėžti egzistencinius prieštaringumus, tai to padaryti nepavyko.
"susėdę ant suolelių
po du ir uodžia ne miesto
dulkių išblukusią tiesą
bet aromatą žiedų ir
besiskleidžiančių lūpų
ir visgi kažkuria
prasme jie akli
nes virš jų dangus
kaip kafkos novelėse
juodas"
Ši vieta eilėraštyje kalba tik apie gamtos vaizdinių kaitą, tačiau vidinę emocinę išraišką, vykstančią dėl to, atskleisti nepavyko. Vien "kafkos novelių" dangaus paminėjimas nepadės.
nerašyt geriau. (nepasakiau tik pagalvojau- kad paskutinės eilutės nereikia. juo-lab, kad pavadinimas pasakė- jei pabaiga ant gražu, svariau ta mintis atsiskleistų;
beje, tekstas panašus į dienoraštinį, jautriai nuoširdžiai su apimtu džiaugsmu,dėl suvoktos,pamatytos Būtyje esančios vienos iš tikrovių, briaunų, sudarančių tą nedalomą Būtį,
formatas literatūrinio dienoraščio, publikacijai, o ne sau - individualus asmeniškas dienoraštis.
man neatrodo balastas; nuosekliai atskleista mintis. su džiugumu ramiu, žavesio virpuliu.
"ir visGi kažkuria prasme jie akli " (nesurastas žodis, "kuria prasme"?.. arba visai jų nereikia tų žodelių, arba nusakyti kuria prasme visi akli? "ir kiekvienas savaip jų akli" vietoj kažkuria prasme- savaip)
paskutinės eilutės: "o grožis nedalomas"
(jie išpildo gamtos įstatymą, kad rūšis jų neišnyktų, tas aklumas tai manymas, galvojimas, arba tikėjimas, kad tai jie, savo valia taip daro - o tai daro išlikimo instinktai... jie tik juos išpildo, įgyvendina.