Jei dangus būtų rožinis

Jei šiandien dangus
Būtų rožinis
Galbūt žiedlapiais lytų
Jei naktis būtų bemiegė
Gal tu ir ateitum
Bet garsas perskrodžia
Tylą ir naktis
Paukščiais ir žuvų
Pliaukšėjimu prabyla
Kokiais aukščiais
Ir kieno lydėta
Knyga atsiduria
Prie mano durų
Niekas nebeldė
Niekas nežadino
Bet sielos žaizda
Palytėta akis
Pro langą sužiuro
Knyga su puslapių
Daugybe liko
Lovoj lig ryto
Meilės ir bučiniais
Apvalyta
Puslapis kiekvienas
Pasakojo ir niekas
Neiškrito
Katinas uodega
Lapus vartė
Rymojo ir aikčiojo
Lūpos bijančios
Vardą ištarti
Ant palangės
Trys didelės
Nutukusios
Musės rytmečio
Gaivą godžiai
Gėrė dangaus
Mėlį pamažu
Pakeitė pilkuma
Ir lyg besijuokianti
Dykuma staiga
Iš baimės nustėro
Kai lašai iš daugybės
Žemėn pabiro
O aš lovoj likau
Gulėti tarsi
Išbučiuotas
Koks čia oras
Tik meilei
Tegu ir slaptai
Tegu ir sunkiai
Apčiuopiamai
Duris užvėręs
Liksiu per dieną
Tokios mintys išnyra
Kai už lango
Ne žiedlapiais
O rasos draugais
Pamažu lyja