10

bus mūsų vėlės dangaus jau apkabintos,
o šitoj žemėj dar auš ir auš diena
ir netiesa – nė krebždesio už spintos
tiktai bekraštė, giluminė vienuma.

bet gali būti  – išeisim jau po jūsų,
atkentę viską, be liūdesio kitiems,
prikris lapų ant kapų tarytum musių
ir jei trukdys, tai tiktai mums vieniems.

dar pienės kalsis, žydės dar hiacintai
ar karaliaus gili, kosminė žiema,
žibintas likęs prie vartų pakabintas
tik klausimas – ar sklis jo blausi šviesa?

žinoti to nelemta mums, neduota,
tad tyliai plukdome tą savo luotą.