šuo--- (na ir aš papasakosiu apie savo šunę)

juoduoju šunimi
mėnulis raišas lipo
spraga tarp lango
ir žmogaus būdavo
užpildyta knarksėjimu
kuris kaip kanklėms
stygos
.........

manojo sapno skaistalai
tai kailis rankoje
tarsi žolė sužėlus
prisimenu ant kojų
lipa pagulėti kai sergu
ir kai nubudęs
kartais nuspiriu
brutaliai tarsi grybą
ji į batus kareiviškus
pritūpus numesdavo siurprizą
taip dienos slinkdavo
nebyliai pokalbiaujant
visada atskirdavo
kada mama namo pareina
kada sesuo
ir šaižiai lodavo kada
koks svetimas
įkrisdavo į mūsų kiemo
duobę
ji tarsi dangtis šešėliu
uždengdavo kiekvieną
atėjūną
nors fiziškai gana maža
tačiau už durų atrodydavo
sveria toną
išeidavom ant stogo
mudu mėnesienom
ir žiūrėdavom
kaip tie kurie aplink
nemiega lipa sienom