..........

Nusivalė bronzą mėnulio
Nuo veido kaip pienės
Pūkas skrajūnus
Kaip visos gimtinės
Nuo skruostų nusivalo
Tuos kurie nepajėgia gimti

Ir liko žiūrėti į niekur
Į tolius į tašką į vakar
Nors reikia šiandiena
Gėrėtis juk nieko tikresnio
Nėra kaip paliesti tą
Kuris gyvas alsuoja

Paglostau kiekvieną
Paukštį žvilgsniu
Kuris grįžta
Tik aš negaliu
Lavina nuriedėjus
Į viršukalnes kopti nepajėgia

Nusivalė lietų parėjus
Prieinu apkabinti
Tik čia ne ji
Nes prieš akimirką
Kai viską palikus išėjo
Pasikeitė

Sugrįžtų knygos
Užbaigti skaityti
Kol jis per raides
Prasifiltravęs
Vėl ims mane
Tyliai naikinti