Gatvėse vaikšto žmonės
labai brangūs žmonės
jie nuolat kalba:
tram pam pam pam brangioji
tra lia lia lia lia ką brangusis
vietoj širdžių juose tiksi roleksai
paauksuoti ir deimantais apvestais
ciferblatais
tokie atsparus slėgiui ir vandeniui
nei Dievo nei velnio nebijo.
Ateina diena kai jie įsiklauso į save ir girdi
kad nieko negirdi
niekas nebetiksi arba „tik“ per ilgai
atsilieka nuo „tak“
tuomet tereikia atidaryti vožtuvėlį
ir pakeisti baterijas.
Baterijos – štai ko mums kartais trūksta –
sako labai brangus žmonės.
Jie preciziškai gulas ir kelias
valgo ir plepa per kavos pertraukėles
nė minutės ilgiau negu reikia.
Labai brangus žmonės esą girdėję
kokiems skausmams pasmerkti visi tie
antrarūšiai širdažmogiai
neatsparūs nei slėgiui
nei vandeniui
nei smūgiams
Be to roleksų niekad neskauda ir juose nesikaupia
nuoskaudos meilės ir kitos nesąmonės
tiktai kartais naktimis jie nubunda
brangioji paklausyk kas ten taip baisiai
tiksi mano viduj
gerai brangusis
ji prideda ausį jam prie krūtinės
ji klausosi šalto ir preciziško ciferblato rodyklių
tik tako
skaičiuojančių minutes
prieš apokalipsę
neatidedamą ir neautšaukiamą
netgi brangiesiems