atsiverk nuoširdumo sezame
aladinai uždek savo lempą
kol mane žmonės mylintys remia
kol būtis neįvarė į kampą
aš buvau pernelyg abejingas
kito rūpesčiams svetimai kančiai
man atrodė gyvenimas ringas
kur kovotojai daužos bedančiai
ir to ringo ir podiumo vengiau
pasislėpęs kad neišsiduočiau
nepritraukdamas dėmesio bent jau
su niekuo aš kad nesirimuočiau
bet suranda kaip žiedą paparčio
šieno kupetoj adatą slėptą
ir ištraukia į šviesą už karčių
ir turiu aš daryti kas liepta
vykdau mylinčių duotas komandas
negalvodamas kiek aš juos myliu
virtęs lašiniu atgaivai zylių
jų snapų bučiniais sukalentas