spalvoti sapno rutuliukai

veidrodinis atvaizdas nuskęsta
vidurnakčio užutekiuos
nelieka mažo juokingo pajaco
anei nykštuko nosies
iš vaikystės pasakų

nudėvėtos klumpės paklaidina pėdas
atviras žaizdas
panardinu į nebūties okeanus
ir nepažintų naktų sapnus


velniop tuos vidurnakčio košmarus
kuriuose dviveidės gegutės
peša motinai plaukus
o mano rauda nuslopsta
po devyniais apklotais


sudedu rankas maldai
bet sapnas nuslysta
klubo linkiu
ir pažyra į tūkstančius
spalvotų
rutuliukų