šiandien nieko nelaukiu
kai už lango poruojasi žibintų šviesos
tarp meždžių šešėlių
o klonyje pumpurus krauna žibuoklės
kad atsiduotų pirmąjam
pažvelguisam į jas
mėlynomis akimis
šiandien neprisimenu
tavo akių spalvos
tik žinau jose skęsdavo
moterų iliuzijų burlaiviai
nespėję išskleisti burių
kartais jos atspindėdavo
nuotykių pabaigas
ir nesibaigusias istorijas
šiandien ant tilto virš miegančio miesto
lyg du pamišę vaiduokliai
nieko nelaukiantys
viską pamirškim
šiandien
kai nieko nelieka