Tylėjimo burtas

iš kur toks beprotiškas šaltis
net giliausias akivaras užsitraukė ledu
stingsta upės ir gatvės
ir mėnulis net vartos
debesų puriame patale

šitaip šalta
lyg būtų kažkas užkalbėjęs
visą miegantį miestą
medžius
net lėles
naktimis taip žaviai jos
sušokdavo tango
o dabar lyg matronos
užmiega kampe

toks beprotiškas šaltis
iš kur jis
gal keleivis Aliaskos baltos
jį su vėju atnešęs išbarstė
ir pamiršo
kurioj platumoj

šitaip šalta
kad stingsta net mintys
ir kristalais subyra į sapną

bet mielasis
jei žodį ištartum
suliepsnotų laužai
ir jau niekad negestų