Iš ilgesio kasyklos

vis gilyn mane traukia
šaknų lipniosios rankos
apkabina jos liemenį kojas krūtinę
ir gerklę užsmaugia

geliančiai veriasi
dar viena stigma

gilyn
dar vienas žingsnis
gilyn
judesys dar vienas

į kasyklą
kurią seniai paliko
visi ilgesiokasiai
tik varpo gausmas amžinas

išsinešu tą garsą
plaukuos akyse ir odoj
 
kai pilnaties smaragdus
nemigos po tavo langu krauna
bijau pažvelgt vidun
bijau nerasti ten savęs