virš tavo šilkinių blakstienų
skleidžiasi paukščio sparnai
užmerktose akyse
slypi neatrasti žvyro karjerai
ir auksinio gintaro klodai
o kad žinočiau bent vieną tavo paslaptį
kur driekiasi kelionių maršrutai
ar pėdsekiai šunys laižo storapadžius batus
vis vien tavęs nesutiksiu
kad ir už tūkstančio metų
juk nesuvalgėm pūdo druskos
ir nedovanojai man atminimo akmenėlių
juos vis dar šildai savo saujoje
kai skraido šikšnosparniai
aš iš baimės gūžiuosi
savo sapnų pasaulyje
gal ten ir pasiliksiu