taip žiemos pasibaigia
kaip rašalas - tu
vis nusėdi į puslapius mano
taip ritas dangus
ir keliasi žmonės iš miego
kaip paskutinis rytas
kurį nepabusi
susirinkę paskutinius smulkius
eis benamiai pirkti trupučio
duonos ir nieks visiškai nesustos
nors tu jau būsi pamirštas laikas
ir ašaros skris ant grindų
ir melsis joms dulkės
tik tu niekada iš savęs nepareisi
nes būsi tik ištrūkus saga
iš marškinių kurių niekada
nebuvai apsivilkęs
taip pasibaigia sausiai vasariai
ir vynas kai vis sutinku tuos
kurie gyvendami
po trupinį miršta
taip prasideda kovas
ir baigsis kaip pasibaigia
dar neprasidėjusios
virtinės paukščių
kaip nykstančios bitės
ir aš pasibaigsiu
nes išsibaigė
gruodas