baltos vingiorykštės sapnas
ant paskutinio žiemos mėnesio debesies
užkimęs balsas
neprišaukia paskutinio Teismo dienos
vėluoja naktiniai traukiniai
į Anapus
ir vėl išaušta rytas
gal turi ugnies paklausiu
pirmutinio keleivio
jis nežiūrėdamas į akis
praeina pro šalį
sudie liūdesy
šaukiu į rytmečio tylą
kol gerklėje pajuntu
išsivadėjusių pelynų skonį
sudie