Žmogus kartą sutriko
Pamatęs kaip saulė
Nugarma jūron
Pirštais iš arbatos
Puoduko traukdamas
Citrinos žievelę
Nusidegino
Kaip visus kartus
Kai prisiliesdavo
Prie temos
Apie moterį
Apie jo moterį
Kurią atrado taip
Netikėtai
Kiekviena jos išaiškinta
Paslaptis iš praeities
Durdavo peiliu
O jis tik bejėgiškai
Maivydavosi
Yra dalykų kurių niekada
Nereikia nei pamatyti
Nei sužinoti apie tuos kuriuos
Mylime nes taip sunaikinamas
Tas trapus šventumas
Žmogus sėdėjo ir gėrė
Gėrė vienas su kitais
Alkoholis jo nepasiimdavo
Nes esmė nebuvo nusigerti
Arba juo teisintis ir bandyti
Prisišaukti pagyjimą
Praeities negalime pakeisti
Ar ištaisyti ar pakoreguoti
Tai joks matas tiesiog mes
Alternatyviose tikrovėse
Vakar žmogus mirė
Tegyvuoja šiandien