Sekretas

nebemoku žodžiais rašyt savo ilgesio

vien partitūrų draiskanos
žinok aš vis dar griežiu
dantimis

čia naktys per šaltos miegui ir meilei
toks keistas sapnų montažas

kinas tiesiog ant paklodės

atmerktomis akimis sapnuojam kaip žuvys
nesumerkę blakstienų
vis tiek
puode vandenį pernakt į ledą sutraukia

sąnarius spiritu trinant
atitolinu virpulį
veidą slepiu po želdynais barzdos
matyt nuo savęs

naktį mintimis taip toli nuo kūno pūdamas
taip taip pūdamas ne būdamas
gerai pasigirdo
nes tiek to buvimo

žvilgsnis atšimpa į langą
langas į naktį
naktis iš šaltų pelenų

ten kur žiba kažką grieždami
dantys
sudilusios žvaigždės
ant sniego pažirusios kareiviškos sagos

nesvarbu kurioj pusėj buvai

gal norėtum įsiūti atgal į milinę dangaus
bet žinai čia lengviau tas kupriukas
pralįs atgijęs iš Camel pakelio

negu vėjo galą įversi
pats kaip ant adatų sėdėdamas
dūmais tave įkvėpdamas
dūmais paleisdamas

perbraukiu plaukus
girdėdamas stygų nedarną

svirplys kažkur namo sienojuj tarp lentų
šalia koklinio pečiaus
atkutęs čirpteli
šiaurės vasarą trumpą sapnuodamas

turiu tavo laiškus kelis bet retai teapimu į rankas
nes nuo jų ypač šąla pirštų galiukai
sugrumba delnai
o skaitant ištvinsta
akys

ne ne
nemėlynos

ką jau spalvos nebeatmeni

žalios
kaip žolynai po kovo ledu
kaip tavo paskutinis
vaikystės sekretas