Tema: Žvejyba ir pirma meilė, kuri nutiko Voldeno kiauliu tvarte.
*****
aš astralas aš tralas žvejoju
ant kabliuko pakabinęs save
užkibsi oj užkibsi žuvele
nes aš čia buvau
visus šimtmečius ir tūkstantmečius
kai niuamsterdamą pervadinom į niujorką kai
geslaitingą pervadinom į trolinimą kai
normalizavom išsigimimus ir juos
mėtėm ant rankų kaip mylintys
tėveliai savo trigalvius slibinus
vaikučius
mudviejų vai kelius nubrozdintus kaip
kadaise į asfaltą žaiZdami kvadratą
aš
tas kvadratas kurį sistema įstrižaine perrėžia
į valgomą i/r nevalgomą
į teisingą i/r neteisingą
į legalų i/r nelegalų
mylintį i/r mirusį
šioj pasaulinėj kiaulidėj pasiklysi ir tu
nebesuprasi ar čia aš
suku savo plaukų sruogas o gal
meškerės ritę o gal
tavo uodegą
sakau brolau bus čia kraujo ir bus dar daugiau banalybių
paguldysiu ant lovos ir kiek grubiai pradėjęs
apkabinsiu su meile ir viską užbaigsiu ne
laiku išėjusio į karą našlio
bučiniu
2018-02-20 13:54
dabar suku galvą, ar Toro turėjo kiaulių :)
2018-02-19 13:41
Nechrėna neponel. Nu i ku tu šičia daba rašai? Katras čia yra vopščim? Kokis tu da australas, lietuvis esi onu ir būk bliam.
2018-01-29 21:22
Labai geras sprendimas rašyt iš klonų!
Maniau, viskas bus labai paprasta: tas, kuris labiau patiks, bus Kompoto. Bet taip nenutiko, nes abi eilės vertos dėmesio ;)
Visgi oponento man kažkiek artimesnės. Bet tik vos vos.
2018-01-29 19:58
čiorts :/ kažkokios aistros pritrūko čia
bet prie kito apšvietimo
būtų ir man patikęs
-
2018-01-27 22:20
į temą bandyta pataikyti, bet pritrūko kontrastui pajautimų iš natūralios gamtos.. ir asmeniškai nelabai patiko antra strofa, man per ilga, kaip eilių žanrui. užtat labai patiko priešpaskutinė strofa, tai bendrai 4-. pralaimi.
2018-01-27 13:03
oj :) tema tokia ... pati kaip monostichas ar aurimodalia krenkštelėjimai, tekstas kampuotas kiek ir strykčiojantis, na taip - modernus :) tad 4- (dvikovoje vos pralaimi)
2018-01-26 21:01
Lygtai dvikova.
Vykus geometrinė kvadratų transformacija.
normalizavom išsigimimus - taikliai su tęsiniu ir juos
mėtėm ant rankų kaip mylintys
tėveliai savo trigalvius slibinus
vaikučius
Jei galiu vertint, tai 5 balai.
Tekstas su išliekamosios vertės požymiais.
2018-01-26 19:59
sakau brolau bus čia kraujo
šioj pasaulinėj kiaulidėj pasiklysi ir tu
nebesuprasi ar čia aš
suku savo plaukų sruogas o gal
meškerės ritę o gal
tavo uodegą
2018-01-26 18:45
pabaiga itin važanti...
2018-01-26 18:01
Jei taisai, tai kiaulių (ų nosinė) tvarte irgi pataisyk. Neskubėk ir būk atidesnis. Braižas gan lengvai atpažįstamas, bet galiu ir klysti, jei viens kito rašymo stilių kopijuosite.
Visumoje eilės patiko. Ypač "ant kabliuko pakabinęs save". Nors ši metafora ir nėra nauja, bet šiame žvejybiniame kontekste ji tiko ir prilipo. Gražiai pereita per istorines epochas, nors dar galėjai papildyti ir pratęsti kelionę - būtų stipriau ir įdomiau. Patiko - "normalizavom išsigimimus". Vien už tai aukščiausias balas. Neaiški buvo "Voldeno kiaulių tvarto" rolė. Bet pabaiga "(ne)laiku išėjusio į karą našlio bučiniu" puikiai pagavo skaitytoją už kaklo ir pakabino ant meškerės kabliuko. 5-
2018-01-26 17:57
nežiūrint į tai, kad penkiskart minimas "aš", kalbėjimas užkabina, tiek forma, tiek turiniu, bandoma remtis nebanaliu teksto suskaidymu, momentais itin subjektyviai konstruojami įvaizdžiai (niuamstrdm į niujrk, geslaitingą..etc) visgi neperkrauna teksto; pradžioj žaidžiama sąvokomis, finalinė strofa stipri
2018-01-26 15:51
"ant asfalto" pataisykit kas nors "į asfaltą"