apoka liptinis

dreifuoja pratisas garsas pulsas gaudžiantis gatvės laidais
perrištos perėjų juostos raudonos tu jomis jau praėjęs
aš nespėjau tau visko ištarti kam ruošiaus taip ilgai
uždelstas žemės sprogmuo paskutinė nuotrauka
miesto kuris neskaičiuoja minučių tik žaidžia
rodyklėmis ant jų supuosi man nesvarbu
visi bėga o aš tik galvoju nespėjau
tau pasakyti kodėl dar esu čia
prasidėjus evakuacijai

tu atsisuki per petį juostos
raudonų perėjų barška lyg degalinė
tavo galva kai linguoji negali niekaip sugrįžt
ir negirdi kaip šnypščia pripūstos reklaminės lėlės
viskas taip laikina ir juokinga tik rimčiausias snukutis
stebi iš už pusnies keistų figūrų gremėzdišką spektaklį
apvirtusį automobilį ant jo apanglėjusių muzikantų porą
diriguojančią besiraitančioms gesintuvo putų anakondoms