Snieguolės belaukiant (2)

Pavėlavo Snieguolė į šventę,
Nemūvėjo kurpaičių baltų,
Tiktai, ašarą gailiai nubraukus,
Atsiprašė širdingai vaikų.

Ji sėdėjo kamaroj nuliūdus,
Vis galvojo, kodėl taip staiga,
Vieno elnio kojelė pakrypo
Ir suklupo taurusis miške.

Teko tvarstyt išnirusią koją,
Ir slaugyti, kol ji kiek apgis -
Negalėjo Snieguolė geroji
Bėdoje vieno elnio palikt.

Ją Kalėdų senelis vis guodė,
Kad aplankė visus vaikučius,
Voveraitės, kiškučiai padėjo
Į vežimą sukrauti žaislus.

Net vilkai su laputėm atbėgo,
Nesipyko, o dirbo drauge –
Tai Kalėdų stebuklas įvyko -
Baltos snaigės suspindo ore.

Nusiminti tikrai juk neverta –
Juk Naujieji čia pat – ir puiku!
Stropiai slaugant, ir elnias pagijo,
Bus smagu juos sutikti kartu!

Šoks vaikai prie eglutės laimingi,
Jiems Snieguolė barstys žvaigždeles,
Na, o elnias, ragus pasipuošęs,
Žvelgs dėkingai, pamiršęs kančias.