durys erdvėj

violetinis mėnuo
kiemo viduryje
aprieda ratu
mano grįžimą
*
liauno medelio lapuose
čirškia paukštukas
lava šaknis apteka
*
kurmiarausio krateryje
naivuolio kakta rasoja
jis valosi akinius
*
sudreba žemė
dievas žaibu diriguoja
šaltpusnio preliudą
*
apkabinu papartį
suglumusi žolė
atiduoda deimantus
*
taką per tavo
įkvėptą žemuogyną
uodų čiulkiniais
užsirašinėju
*
trys gėlės
sezaniškai  šoka
gluosniui pakračius teptuką
nukrykščia atgal į vazą
*
raibuliais kvėpuoja amūrai
sulipę tau plaukiant ant nugaros
žaisti pokerį
*
tavo kaktoje
išsilygina mintys
gražus mokslas
ta protografija
*
klojime pelėda
režisuoja kirstukų gyvenimą
ironiškai šypsosi lapė
*
neperšoku balos
op ataidi priekaištingai
žolės nuošliūžomis
*
senos durys
atskleistos edrvės
tarp mūsų
stebi vitražinėmis akimis
*
nežinau ar ištversiu
tavo buvimą
pamesto laiko vualis
teka iš delno
*
išsilydo neuronai
bandau rinkti
karoliukus
sapnų gaudyklei