⃰ ⃰ ⃰
ar būna smilties potėpis
šiaudu keliaujančiu aukštyn į žiemos sodus
eglučių perlaidos iš priešingo žemės pusrutulio
skambčioja antspaudais
nespėja atsistot
⃰ ⃰ ⃰
atvirlaiškiai keičias vietom
gerietiškai transformuotom figūrom
tos – daugiasluoksnėm įspaudom sacharose
nusenęs parkas siaučiasi palaikėm drapanom
bejėgiška ranka tamsoj išdrebina teptuko šerį
parduodamas komercinės paskirties sklypas
apsisuka trimatis velnio ratas
⃰ ⃰ ⃰
priešais rūmą kur vakaro kodas − šviesa
vaikštinėja spindinčias akis
įsistačiusi sodros finansininkė
po darbo kurianti lėlę stebuklingu veidu
žyburiuoja balto rožinio raudono vyno vėliavos
nušvinta eglė tikrais kankorėžiais
kumščiuojas obuoliai
⃰ ⃰ ⃰
dailininkė klijuoja laiško drobę
pamąsčius nulakuoja
atsparų visoms padangėms
pašto karvelį