rašyk.lt: Kūriniai / RASojimAs / po klevais

Neskubėki, prisėsk po klevais
šalia vingio, kur šakojasi kelias.
Į skirtingas puses neš likimo sparnai,
vidury liks po sielos dalelę.

Kai ilgėja šešėliai rūkais apvilkti
ir naktis nusileidžia vualį,
slepi vėl, kad vienatvėj kvieti,
ko glėbys vis pamiršti negali.

Juk meni, kada tapę viena jungtimi,
nuo viens kito artumo apsalę,
pažadų kliedesy skendom lyg užburti,
kol nakties tamsūs skruostai pabalo
------------
Neskubėkim abu, nors kapoja lašai
šalia vingio, kur šakojasi kelias...
Ten pavėsy klevų vis boluos vienišai
mūs jausmų paskutinė stotelė.

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-11 18:42

TomKomPotas

na ką čia bepridurti. kaipo jaukiai sentimentali atgyvenusi lyrika - gerai. gal kada ir renesanso sulauks... kol kas 3-

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-11 11:02

Čia ne Aš

Pritarčiau varnelei, bet patvarkius, būtų OK

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-10 10:05

varna

labai šlubuoja ritmika, jei jau vyrauja kažkuris ritmas tai derėtų jo paisyti; na ir atsiprašau tokiai nuvalkiotai metaforai kaip "likimo sparnai", tamsta tikrai rastum originalesnį atitikmenį

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-10 01:04

Kriso Harė

Tokie eilėraščiai visada turėjo ir turės savo skaitytoją, Tiesiog taip yra.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-09 20:40

Nuar

Paskutinis ketvirtas posmelis išgelbėjo visą eilėraštį: pirmi du persunkti daug kartų girdėtais lyriškais vaizdiniais, trečias tarytum prozos intarpas, savo paaiškinimais sustatantis į vietas skaitytojo mintis, o ketvirtas - sugebantis sukelti žavesį visuma. 4.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-12-09 18:42

Julija Mėčiuvienė

gražu.ypač patiko-kol nakties tamsūs skruostai pabalo-,-mus jausmų paskutinė stotelė-

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas